Apie turistinius 2020 metus

Baigiasi 2020. Žvelgiame į paskutines šių metų kalendoriuje pažymėtas dieneles ir tradiciškai ima suktis mintys apie nuveiktus darbus. Savotiška riba, nebūtinai susijusi su kokiomis nors privalomomis ataskaitomis. Tiesiog – baigiasi dar vieni metai. Kokie jie buvo? Galima būtų pasakyti trumpai: jubiliejiniai arba prieštaringi, arba sudėtingi. Malonūs. Nelygu kaip vertinsime. Taip, jubiliejiniai, džiaugsmingi. Mūsų mieliems Kaišiadorims 430! Minėjome žymiausio pasaulio žasliečio, kūrėjo, muziko ir pedagogo Leopoldo Godovskio 150 gimimo metines. Prieš 100 metų Guronyse gimė Vincentas Sladkevičius, vienas žymiausių Kaišiadorių krašto žmonių. Malonūs. Ko gero, pirmą kartą tiek daug filmuotos informacijos apie Kaišiadoris per metus buvo pateikta. LRT mediatekoje galime rasti filmą apie Lašinius, Laisvės TV Youtube kanale pateikusi filmą apie galimybę praleisti mūsų rajone savaitgalį turint kišenėje 50 arba 500 eurų, Lietuvos ryto televizija sukūrė filmą apie Kaišiadoris cikle „Lietuvos miestai“. Dar daugiau filmuotos medžiagos galite rasti mūsų internetinėje svetainėje www.kaisiadorysinfo.lt skiltyje „video“. Lietuvos radijas ir jo šauni korespondentė Jolanta Jurkūnienė pristatė laidas apie Kaišiadorių rajoną cikle „Atrask Lietuvą“. Jas galima išgirsti aplankius Lietuvos radijo ir televizijos tinklapį. Reikia paminėti ir straipsnius apie mūsų rajono verslininkus, skelbtus įvairiose žiniasklaidos priemonėse.Taigi, Kaišiadorių žinomumas didėja. Sudėtingi turizmui. Drąsiai būtų galima pridėti žodį „sunkūs“. Galėtume „bėdavoti“, kad penkis mėnesius buvome priversti turistauti iš namų. Taip, gyvenome apribota judėjimo laisve pavasarį ir vasaros pradžioje, metus baigiame taip pat. Bet ar visai pamatuotas būtų mūsų „bėdavojimas“? Taigi, žiūrim, ką turim. Karantinas apribojo keliavimo ir įvairių objektų lankymo galimybes. Mes važinėjome po rajono lankytinas vietas, turima informacija dalijomės su keliaujančiais, nes gamtos objektus buvo galima lankyti. Todėl skambučių, elektroninių laiškų su prašymais suteikti informacijos buvo tikrai daug, keliautojai lankė įdomiąsias mūsų rajono vietas. Taigi, nors ekskursijų kurį laiką negalėjome organizuoti, patarėme ir siūlėme, kur ir ką galima pamatyti. Kuomet karantino varžtai atsileido, keliaujančiųjų padaugėjo. Priėmėme turistų iš įvairiausių Lietuvos vietų, vedėme ekskursijas, pasakojome apie rajoną. Aplankė mus ir užsieniečiai. Didžiausią nuostabą sukėlė lietuviškai kalbantys suomiai. Kelionėms ir ekskursijoms neliko abejingi kaišiadoriečiai ir mūsų rajono svečiai (kai kuriuos iš jų netgi sunku pavadinti svečiais, jie tokie savi!). Ačiū Jums. Miesto sukaktis paskatino daugiau dėmesio skirti totoriams. Juk jų dėka turime Kaišiadorių miesto pavadinimą. Aplankėme vietas, susijusias su jų gyvenimu miesto apylinkėse, o baigėme ekskursiją Navasodų kaime, kuriame kuopinio susirinkimo metu ir buvo pirmą kartą paminėtas Chašaidarovos, būsimų Kaišiadorių, vietovės pavadinimas 1590 metais. Skyrėme dėmesio ir žydų atminimui. Ekskursijos metu kalbėjome apie žydų bendruomenės gyvenimą Kaišiadoryse ir tragišką jos likimą. Be dėmesio nepalikome ir dviratininkų. Šiemet organizavome du žygius. Birželio mėnesį per dvi dienas aplankėme Palomenę, Gegužinę, Zūbiškes, Šilonis, Rusius, Stabintiškes, Kasčiukiškes, Navasodus. Keliautojams didelį įspūdį paliko turtinga Šilonių kaimo istorija. Nuoširdus AČIŪ Nemirai ir Virginijui Abloževičiams ne tik už galimybę apsistoti nakvynei jų nuostabioje sodyboje ant Neries kranto, bet ir už nuostabų istorinį-etnografinį vakarąRusių kaimo tema. Dėkui Rugilei Grendaitei, nuoširdžiai ir įdomiai papasakojusiai apie Gegužinės bažnyčios pokario istoriją ir pristačiusiai partizanų slėptuvę. Sužavėti buvome kunigo Algirdo Akelaičio pasakojimu apie Palomenės bažnyčią ir Palomenės kultūros centro vadovės Virginijos Kudaševičienės šiluma pulsuojančiu dailininko Antano Zalieskio šeimos bei buvusio Palomenės dvaro pristatymu. Antrame žygyje nuostabiai spalvoto ir šilto rudens fone išbandėme naujai asfaltuotą kelią nuo Žiežmarių per Liutonis, Mūro Strėvininkus atgal į Žiežmarius. Kokia puiki trasa, kiek pakeliui visko galima pamatyti: ir Bačkonių dvaro parką, kuriame likęs paminklas paskutiniam dvaro savininkui totoriui Juzefui Bazarevskiui, ir Mūro Strėvininkų piliakalnį bei buvusio dvaro rūmus, kažkada priklausiusius Gabrieliui Oginskiui, paskutiniajam garsiosios giminės atstovui mūsų rajone, ir mažąją Bačkonių hidrojėgainę, ir … Žodžiu, kas nevažiavot-pravažiuokit. Bus malonus atradimas. Tradiciškai aktyvūs buvo rajono senjorai. Reikia tik pavydėti tokio energijos užtaiso ir nesibaigiančio noro pažinti. Taigi, su Pensininkų klubu ir jos energingiausiąja vadove Genute dvi dienas keliavome po Žemaitiją, o su Kaišiadorių Maltos ordino senjorų klubu „Darna“ komanda aplankėme Biržus ir Molėtų kraštą.
Taigi, tokie trumpi pastebėjimai ir „pasibėdavojimai“ apžvelgiant 2020 metus. Kaišiadorių Turizmo ir verslo informacijos centro kolektyvas linki visiems, su kuriais šiemet bendravome, Gražių Švenčių ir įdomių kitų metų. Tikrai vėl būsime drauge, tikrai keliausime. Beje, dviratininkų maršrutas birželio mėnesį jau laukia. Ačiū visiems turizmo ir verslo žmonėms už buvimą drauge nelengvu metu. Stiprybės Jums! Būkime sveiki ir susitikime 2021 metais.

Aurelijus Balčiūnas
Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro
turizmo vadybininkas