Kaišiadorys. Verslas ir turizmas
Kaišiadorių rajono ekonominė apžvalga (2024 m. pabaiga)
2025 m. pradžioje Kaišiadorių rajono savivaldybėje veikė 712 mažų ir vidutinių verslo įmonių (2024 m. pradžioje – 680, 2023 m. pradžioje – 548, 2022 m. pradžioje – 490) ir 2 didelės verslo įmonės.
Kaišiadorių rajono savivaldybėje 2025 m. pradžioje veikė 901 ūkio subjektas (2024 m. pradžioje – 841, 2023 m. pradžioje – 730, 2022 m. pradžioje – 644, 2021 m. pradžioje – 642, 2020 m. pradžioje – 645, 2019 m. pradžioje – 625, 2018 m. pradžioje – 609, 2017 m. pradžioje – 621, 2016 m. pradžioje – 575.). Per metus veikiančių ūkio subjektų skaičius išaugo 7,1 proc.
Auga ir verslumo lygis: mažų ir vidutinių verslo įmonių skaičius, tenkantis 1000-čiui gyventojų 2016 m. buvo 13,66, o 2024 m. – 23,40.
Savivaldybėje 23 metus veikia Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centras, padedantis pradedantiesiems verslininkams bei jau veikiančioms įmonėms. Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos Kaišiadorių skyrius ruošia 14 sričių specialistus.
Pagal preliminarius skaičiavimus, remiantis VĮ Registrų centro leidinio „Informaciniai pranešimai“ informacija bei pateikta statistika apie juridinius asmenis, 2024 m. Kaišiadorių rajone įregistruotos 75 naujos verslo įmonės (2024 m. – 68, 2023 m. – 69, 2022 m. – 84, 2020 m. –, 63, 2019 m. – 55, 2018 m. – 45, 2017 m. – 41, 2016 m. – 43, 2015 m. – 32). Tarp įkurtų ir jau daugelį metų veikiančių įmonių dominuoja labai mažos įmonės, kuriose dirba iki 9 darbuotojų.
2024 m. įregistruotos įmonės vykdo šias veiklas: 3D spausdinimas, maisto produktų gamyba, tarpininkavimas eksporto srityje, daržovių auginimas, edukacijos ir pramogos, programinės įrangos kūrimas, elektros instaliacijos darbai, drabužių verslui modelių kūrimas bei internetinis pardavimas, transporto paslaugos, projektavimas, statyba, prekyba automobiliais, apželdinimo ir aplinkos tvarkymo paslaugos, moksliniai tyrimai, siuvimas, miškininkystė bei kitos veiklos.
Rajone veikia dvi didelės įmonės – ŽŪB „Nematekas“ (374 darbuotojai) ir AB Kaišiadorių paukštynas (258 darbuotojai).
Iš 901 ūkio subjekto, veikusio 2025 m. pradžioje, 20,6 proc. veikė didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto srityse, 12,1 proc. – statybos, 11 proc. – apdirbamosios gamybos, 9,5 proc. – kito aptarnavimo, 7,8 proc. – profesinės, mokslinės ir techninės veiklos, 7 proc. – meno, pramogų ir poilsio organizavimo, 5,2 proc. – transporto ir saugojimo, 4,6 proc. – švietimo, 4,4 proc. – žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės, kiti – įvairiose kitose srityse.
Didžiausios Kaišiadorių r. savivaldybėje registruotos verslo įmonės, turinčios 30 ir daugiau darbuotojų (2025 m. pradžios duomenimis): ŽŪB „Nematekas“, AB „Kaišiadorių paukštynas“, UAB „Gudobelė“, G. Kanaševičiaus įmonė „Desė“, UAB „Žiežmarių mėsa“, UAB „Timber cabins“, UAB „Savingė“, Kaišiadorių vartotojų kooperatyvas, UAB „Rumšiškių paukštynas“, UAB „Dovaina“, UAB „Roda“, UAB „Apdailos guru“, J. Kerševičiaus IĮ, UAB „Clemence Richard“, UAB „ZAP grupė“, UAB Klinika „Unavita“, UAB „Girelės paukštynas“, UAB „Dinapolis“, UAB „Betuna“, UAB „Stafas“, UAB „Kaišiadorių butų ūkis“, UAB „Lomista“, UAB „D Line production“, UAB „BHJ Baltic“, UAB „Danish Wood Windows“, G. Subačiaus individuali transporto įmonė, UAB „Ovalda“, UAB „Aradva“, UAB „Tilas“, UAB „Arostė“, UAB „Vetfarmas“, UAB „TT-TRANS“.
Rajone veikia keli paukštynai – AB Kaišiadorių paukštynas, UAB „Rumšiškių paukštynas“, UAB Girelės paukštynas, S. Petkevičiaus įmonė „Petkus“, Mariaus Steponavičiaus paukščių ūkis, R.Tamošiūno paukščių ūkis, kiti. Mėsos gamybos srityje daug metų dirba ŽŪB „Nematekas“, UAB „Žiežmarių mėsa“, žuvies – G. Kanaševičiaus įmonė „Desė“, duonos, pyrago gaminius gamina UAB „Gudobelė“, konditerijos gaminius – UAB „4less“, J. Špakauskienės PĮ, Kaišiadorių vartotojų kooperatyvas, šaldytus produktus – UAB „D. Gelombickienė ir partneriai“, sultis – UAB „Eckes Granini Lietuva“.
Daugiau nei 50 įmonių veiklą vykdo medienos apdirbimo ir baldų gamybos srityje. UAB „Timber cabins“ gamina medinius namus, langus, fasadus, ir yra viena didžiausių šioje srityje dirbančių įmonių. UAB „Roda“ gamina medinius surenkamus namus, langus, duris, didžioji dalis produkcijos eksportuojama. UAB „Danish Wood Windows“ gamina langus ir duris. UAB „Tilas“ taip pat užsiima durų gamyba. Rąstinius namus gamina UAB „Priegolė“. MB „Medlinta“ gamina pirtis, sodo namelius, sandėliukus. UAB „Elpura“ – ąžuolines grindis. Medienos ruoša ir apdirbimu užsiima J. Kerševičiaus IĮ, UAB „Mano medis“, UAB „Kelmynas“, Raimondo Sasnausko įmonė, UAB „Uvėda“, UAB „Litarbo“, kt. Baldus gamina UAB „Clemence Richard“, UAB „A. Jasevičiaus baldai“, UAB „ESD baldai“, UAB „Leskava“, UAB „Felix vita“ ir kitos įmonės.
Žemės ūkio techniką, priekabas, padargus kuria ir gamina UAB „Dinapolis“. UAB „Dovaina“ gamina įvairius įrenginius maisto pramonei, metalines detales, nestandartines metalo konstrukcijas, UAB „D line Production“ – metalines durų rankenas, kitus metalo gaminius. V. Puroklio įmonė gamina pirties krosneles, lauko židinius, tvoras, vartus, laiptus, balkono tvoreles.
UAB „Biodinamika“ – granuliuotų ir skystų organinių trąšų iš mėsinių galvijų mėšlo komposto gamintojas. UAB „BHJ Baltic“ gamina žaliavą mėsos perdirbimo, naminių ir kailinių gyvūnų pašarų gamybos įmonėms. UAB „Arostė“ gamina automobilių kilimėlius. Statybines, chemines, automobilių eksploatacines medžiagas gamina UAB „Savingė“. UAB „Ovalda“ ir UAB „Viarti“ specializuojasi rėmelių gamyboje.
Statybų srityje veikia UAB „Sviremsta“, UAB „Nerstalita“, UAB „Danstata“, UAB „Kornelijaus statyba“ ir kt. UAB „Tomaldras“ ne tik vykdo statybų veiklą, bet ir gamina nendrinius stogus. Teikiamos statybinės technikos paslaugos, atliekami žemės darbai, statybviečių paruošimo darbai. Statybinėmis medžiagomis, santechnikos bei ūkinėmis prekėmis prekiauja UAB „Divenda“, UAB „Termogidas“ ir kitos.
Apsaugos paslaugas teikia UAB „Rimsigna“. Transporto paslaugas – G. Subačiaus individuali transporto įmonė, UAB TT-TRANS, UAB „Regvalda“, UAB „Aitvaras Spedition“ ir kt.
Didelį maisto ir kitų kasdienių prekių parduotuvių tinklą rajone turi Kaišiadorių vartotojų kooperatyvas, UAB „Aradva“, UAB „Pas Lizą“, plečiasi A. Vitkūnienės įmonės parduotuvių tinklas.
Apsistoti rajone galima 54 vietose. Tai kaimo turizmo sodybos, svečių namai, viešbučiai, nedideli namukai, sodybos. Nakvoti galima ir neįprastose vietose: nameliuose medžiuose, safari stiliaus nameliuose. Veikia 23 maitinimo vietos (kavinės, picerijos, restoranai, užkandinės, maisto išsinešimui tiekimo vietos), 2 konferencijų centrai. Konferencijų, renginių organizavimo paslaugas teikia dalis apgyvendinimo paslaugas teikiančių įstaigų – jose yra salės ir teikiamas visas paslaugų paketas, reikalingas tokių renginių aptarnavimui.
2024 m. Kaišiadoryse pastatytas naujas UAB „Komfovent“ vėdinimo įrangos surinkimo gamyklos pastatas. Prie šio projekto, kuriam suteiktas stambaus investicinio projekto statusas, ženkliai prisidėjo savivaldybė įvairios infrastruktūros sutvarkymu pagal pasirašytą investicijų sutartį.
Veikia dvi verslininkus jungiančios organizacijos – Kaišiadorių smulkaus ir vidutinio verslo asociacija bei Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų Kaišiadorių atstovybė.
Už 2024 m. pasiekimus Kaišiadorių rajono „Verslo vakare“ apdovanotos šios įmonės ir verslininkai: „Sukurta Kaišiadorių krašte“ – MB „Ostvalds fabrica“, „Metų socialinis verslas“ – „Faustinos dirbtuvės“, „Metų paslauga“ – grožio ir sveikatos klinika „Odar“, „Metų ambasadorius“ – „Linksmasis garvežys“, „Metų naujiena“ – UAB „Lietuviška jautiena“, „Metų simpatija“ – „Renatos gėlės“, „Metų garsas“ – „RK nuotykiai“, „Metų statyba“ – UAB „Divenda“, „Metų džiaugsmas“ – „Lapės arbatinė“, „Metų ūkis“ I vieta – Anna ir Vidas Ditkevičiai, „Metų ūkis“ II vieta – Jolanta ir Martynas Greiniai, „Metų ūkis“ III vieta – Gitana ir Vidas Naginevičiai, „Šeimos verslas“ – UAB „Magijuka“, „Metų įvaizdis“ – Saulius Jankauskas, „Metų verslininkas“ – Mečyslovas Jusevičius.
Liutonyse veikianti sūrinė „Ostvalds fabrica“ gavo jau trečiąjį aukso medalį už sūrį parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“. Šį kartą – už sūrį „Mėtinis kmynas“.
2025 m. pradžioje (pagal išankstinius duomenis) Kaišiadorių rajone gyveno 28 554 gyventojai, iš kurių mieste 11 355, kaime – 17 199. (2024 m. pradžioje – 29 062, 2023 m. pradžioje – 29 817, 2022 m. pradžioje – 29 297.)
Lietuvos užimtumo tarnybos duomenimis, 2024 m. Kaišiadorių rajono savivaldybėje vidutinis bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus žmonių buvo 7,9 proc. (2023 m. – 7,5 proc., 2022 m. – 8,5 proc., 2021 m. – 11,6, 2020 m. – 11,6, 2019 m. – 8,1 proc.) Palyginimui – Kauno apskrityje – 9,3 proc., o Lietuvoje – 8,7 proc.
Kaišiadorių rajono turizmo apžvalga (2024 m. pabaiga)
2024 metais apie turizmo sezoniškumą jau beveik nekalbame. Džiugina, kad klientai žino apie lankytinas mūsų rajono vietas: patys siūlo, ką būtinai nori aplankyti ir ką galime pasiūlyti jiems mes. Suprantama, kad turistų srautą padidino ir Kaišiadorių buvimas Lietuvos kultūros sostine.
Pagal VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ atliktą 2024 m. Lietuvos turistinių objektų infrastruktūros vertinimo tyrimo ataskaitą bendras Kaišiadorių r. savivaldybės įvertintų objektų infrastruktūros vertinimo vidurkis yra 71 proc. (iš galimų 100 proc.), ir yra didesnis už nacionalinį vidurkį (64 proc.). 2022 m. vertinime bendras savivaldybės vidurkis buvo mažesnis už nacionalinį. Kaišiadorių rajono savivaldybės turistinių objektų vertinimas apėmė 22 objektus. 2024 m. geriausiai įvertinti kriterijai: orientavimosi ir objektų atpažinimo, objektų būklės, muziejų, pramogų parkų ir stočių darbo laikas, bei tualetų infrastruktūra. Lyginant su 2022 m. vertinimu pagerėjo darbo laiko, atsiskaitymo galimybių, tualetų, pritaikymo neįgaliesiems ir šeimoms su vaikais vertinimas. Prasčiau vertinami kriterijai buvo parkavimo, atsiskaitymo galimybių ir poilsio galimybių vertinimas. Savivaldybėje geriausiai įvertinti objektai ir stipriai lenkiantys nacionalinį vidurkį (vertinimas aukštesnis nei 80 proc.): Kaišiadorių vyskupijos rūmai, Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo Katedra, VšĮ Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centras, Žaslių kultūros ir tradicinių amatų centras, Kaišiadorių Algirdo Brazausko parkas, Lietuvos etnografijos muziejus, Pal. Teofiliaus Matulionio aikštė. Vertinant papildomą vertę (nėra traukiama į bendrą objektų vertinimą) geriausiai įvertinti buvo VšĮ Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centras, Lietuvos etnografijos muziejus. (Šaltinis – „Keliauk Lietuvoje“ tyrimo ataskaita).
Lankomiausias kultūrinis objektas rajone – Lietuvos etnografijos muziejus, o gamtinis objektas – Mergakalnis (Dovainonių atodanga). Vienas populiariausių turistinių miestelių yra Žasliai, kartu su labai aktyviai veikiančiu Žaslių kultūros ir tradicinių amatų centru. Įstaiga organizuoja įvairius renginius, siūlo daugiau nei 20 maisto, tradicinių amatų ir kitokių edukacijų. Tolydžio didėja Žiežmarių populiarumas. Mieste esanti sinagoga traukia ne tik pavienius lankytojus, tačiau pasižymi čia organizuojamų įvairių stilių muzikos, kamerinių renginių dalyvių gausa. Turistai mielai dalyvauja sūrinės „Ostvalds fabrica“ sūrių edukacijose, aktyviai lanko įvairius gyvūnų ūkius. Nemažo susidomėjimo Kultūros sostinės metais sulaukė kaišiadorietiški patiekalai, kuriuos siūlė „Centro“ picerija. Turistai aktyviai domėjosi naujove Kaišiadoryse – mažąja miesto architektūra ir paminklu Chašaidarui. Smagu, kad turistus pasitinka naujas Kaišiadorių miesto ženklas, sutvarkytos Girelės I ir II tvenkinių pakrantės, įrengti nauji tilteliai, sutvarkyta Kaišiadorių miško parko estrada. Ant vieno gražiausių rajono piliakalnių Budeliuose įrengti laiptai.
Kaip ir kiekvienais metais, taip ir 2024 m., įvyko pokyčių privačiame versle. Bičių avilio terapiją siūlęs „Pamiškės avilys“ tapo „Pamiškės pasaka“, kur lankytojų laukia ne tik bitutės, bet ir alpakos. Ringailių kaime duris atvėrė neįprastas poilsiui skirtas statinys „Poilsio arka“, sukurtas išradingų vietos gyventojų, o į vietą kelią parodo įrengtas švyturys. Žasliuose jau galima užsisakyti ekskursiją po miestelį su žirgu, įsikūrė ir Arkliukų muziejus, įsikūrė šauni maitinimo vieta – „Lapės arbatinė“.
Didžiulį populiarumą išlaikė pėsčiųjų žygiai, į kuriuos grupės susiregistruoja labai greitai. Žygių sezoną pradėjome pažintiniu žygiu Darsūniškyje vasario mėnesį. Kartu su Kauno regiono plėtros agentūra organizuotas žygis „Aplink šešis ežerus“ buvo gausiausias dalyvių skaičiumi – jų sulaukėme net 139. Emocingai ir azartiškai vyko orientacinis komandinis žaidimas automobiliais. O į orientacinį žaidimą tamsoje „Ap(si)šviesk Žiežmariuose“ susirinko rekordinis dalyvių skaičius. Organizuotas žygis-ekskursija „Pajautos legenda“, kurią vedė prof. dr. Vykintas Vaitkevičius. Malonu, kad ir kiti turizmo paslaugų teikėjai, konsultuodamiesi su TVIC, rengia pėsčiųjų žygius, orientacinius žaidimus, žygius automobiliais. Aktyvūs metai buvo privatiems gidams, organizuojantiems žygius bei priimantiems ekskursijų užsakymus. Metus baigėme nauja ekskursija „Švenčių laukiantys Kaišiadorys“.
Po dešimties metų pertraukos atgaivinta Kaišiadorių lankytina vieta „Inkilų alėja“, suorganizuotas renginys paukščių tema, su įstaigų, įmonių pagalba pagaminta ir iškelta daugybė naujų meniškų inkilų.
Pavasarį Pakertuose pirmą kartą vyko Lietuvos Gravel dviračių lenktynės. Vasarą vyko ir tradicinis Kaišiadorių dviračių turas – plento dviračių lenktynės maršrutu Bačkonys–Žiežmariai–Mūro Strėvininkai–Liutonys. Renginys šiemet buvo paįvairintas pramogomis vaikams bei muzikine programa.
Neliko užmiršti ir keliaujantys dviratininkai. Jiems buvo organizuotas dviejų dienų žygis link Padalių (Čiobiškio) kelto. Žygio metu keliautojai pasigėrėjo gražia mūsų rajono gamta, išgirdo istorinių pasakojimų, susitiko su rašytoju Ernestu Kuckailiu, aplankė „Šarmingą sodą“ ir „Bedrock“ grybų ūkį.
2024 metais Kaišiadorių TVIC su partneriais sukūrė teatralizuotos ekskursijos „Nuo Chašaidaro iki Kaišiadorių“ programą bei pasiūlė turistams. Su 7 personažais atviru autobusu organizuota ekskursija sulaukė didžiulio susidomėjimo, vyko 9 kartus, joje dalyvavo 290 žmonių. Taip pat buvo organizuota nauja ekskursija „Mažoji Kaišiadorių architektūra“.
Išskirtinai daug žiūrovų sutraukė Vasaros palydų ir galiūnų šventė. Ko gero, tai buvo pats gausiausias žiūrovais renginys miško estradoje. Turistus bei vietos gyventojus maloniai nustebino nauji renginiai rajone – festivalis „Kas čia daros?!“ ir jo metu pasiekti du rekordai, renginys ant vandens „Tėkmėje“ Rumšiškėse, „Raudų takas: iš gedulo į viltį“ Gegužinėje. Kaip kasmet, daugybę žmonių pritraukė tradiciniai Lietuvos etnografijos muziejaus renginiai, Vasario 16-osios šventė Kruonio šile, Lietuvos šakočių kepimo čempionatas, naktinė bėgimo šventė Kaišiadoryse, „Spurgų šventė“ Žasliuose, tradicinis bėgimas aplink Žaslių ežerą bei Žaslietiškas triatlonas, Tradicinių amatų ir folkloro šventė, pavasario ir rudens šventės-mugės, „Lašišadienis“ ir kultūriniai renginiai Senosios Gegužinės ūkyje bei kiti renginiai.
Kaišiadorys buvo viešinami įvairių visuomenės informavimo priemonių. Straipsnius publikavo portalai „Delfi.lt“, „lrytas.lt“, „15min.lt“, žurnalai „Savaitė“ bei „Moters savaitgalis“, reportažus pateikė Lietuvos radijo laidos. Apie Kaišiadorių kraštą sukurta laida „Orijaus atostogos Lietuvoje: Kaišiadorys“ sulaukė net 54000 peržiūrų. Populiarumo Kaišiadorims suteikė tai, jog rajone keturis mėnesius buvo filmuojamas serialas „Ne tau, Martyna“.
Be turistų iš Lietuvos, turizmo centre sulaukėme svečių bei lankytojų iš Lenkijos, Latvijos, Ukrainos, Vokietijos, JAV, Sakartvelo, Jungtinės Karalystės. Ekskursijose dalyvavo žmonės iš Alytaus r., Birštono, Biržų r., Elektrėnų, Jonavos r., Kaišiadorių r., Kauno m., Kauno r., Kazlų rūdos, Kėdainių r. , Klaipėdos r., Marijampolės r., Panevėžio r., Rietavo sav., Šalčininkų r., Šiaulių r., Širvintų r., Švenčionių r., Tauragės r., Ukmergės r., Vilniaus m., Vilniaus r. savivaldybių, Latvijos, Sakartvelo, Ukrainos.
__________
Kaišiadorių rajone yra 11 seniūnijų, 2 miestai.
Apgyvendinimo ir poilsio vietos
KAIŠIADORIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS BENDRIEJI PLANAI
Kaišiadorių TVIC gali suteikti informacijos apie:
– Nuomojamas ir parduodamas patalpas verslui Kaišiadorių rajone
– Sklypus
– Verslo įmonių kontaktus
– Paramą verslo kūrimui ir plėtrai
– Nemokamas konsultacijas bei parengti įmonės steigimo dokumentus
+370 672 48327, kaisiadoriutvic@gmail.com
© Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centras
