Kaišiadorys. Verslas ir turizmas
Kaišiadorių rajono ekonominė apžvalga (2025 m. pabaiga)
2025 m. pradžioje Kaišiadorių rajono savivaldybėje veikė 764 mažos ir vidutinės verslo įmonės (2025 m. pradžioje – 712, 2024 m. pradžioje – 680, 2023 m. pradžioje – 548, 2022 m. pradžioje – 490) ir 2 didelės verslo įmonės. Per metus veikiančių mažų ir vidutinių verslo įmonių skaičius išaugo 7,3 proc.
Kaišiadorių rajono savivaldybėje 2026 m. pradžioje veikė 964 ūkio subjektai (2025 m. pradžioje – 901, 2024 m. pradžioje – 841, 2023 m. pradžioje – 730, 2022 m. pradžioje – 644, 2021 m. pradžioje – 642, 2020 m. pradžioje – 645, 2019 m. pradžioje – 625, 2018 m. pradžioje – 609, 2017 m. pradžioje – 621, 2016 m. pradžioje – 575.). Per metus veikiančių ūkio subjektų skaičius išaugo 7 proc.
Auga ir verslumo lygis: mažų ir vidutinių verslo įmonių skaičius, tenkantis 1000-čiui gyventojų 2016 m. buvo 13,66, o 2026 m. – 27,21.
Savivaldybėje 24 metus veikia Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centras, padedantis pradedantiesiems verslininkams bei jau veikiančioms įmonėms. Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos Kaišiadorių skyriuje galima mokytis pagal 14-ka profesinio mokymo programų.
Pagal preliminarius skaičiavimus, remiantis VĮ Registrų centro leidinio „Informaciniai pranešimai“ informacija bei pateikta statistika apie juridinius asmenis, 2025 m. Kaišiadorių rajone įregistruotos 83 naujos verslo įmonės (2024 m. – 75, 2023 m. – 68, 2022 m. – 69, 2021 m. – 84, 2020 m. – 63, 2019 m. – 55, 2018 m. – 45, 2017 m. – 41, 2016 m. – 43, 2015 m. – 32). Tarp įkurtų ir jau daugelį metų veikiančių įmonių dominuoja labai mažos įmonės, kuriose dirba iki 9 darbuotojų.
2025 m. įregistruotos įmonės vykdo šias veiklas: nekilnojamasis turtas, konsultavimas, transporto paslaugos, projektavimas, statyba, prekyba automobiliais, automobilių remontas ir priežiūra, apželdinimo ir aplinkos tvarkymo paslaugos, moksliniai tyrimai, miškininkystė, grožio, sveikatos paslaugos, prekyba bei kitos veiklos.
Rajone veikia dvi didelės įmonės – ŽŪB „Nematekas“ (376 darbuotojai) ir AB Kaišiadorių paukštynas (253 darbuotojai).
Iš 964 ūkio subjekto, veikusio 2026 m. pradžioje, 19,8 proc. veikė didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto srityse, 12 proc. – statybos, 11,6 proc. – kito aptarnavimo, 10,9 proc. – apdirbamosios gamybos, 7,7 proc. – profesinės, mokslinės ir techninės veiklos, 6,9 proc. – meno, pramogų ir rekreacijos organizavimo, 5 proc. – transporto ir saugojimo, 4,7 proc. – švietimo, 4,5 proc. – žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės, kiti – įvairiose kitose srityse.
Didžiausios Kaišiadorių r. savivaldybėje registruotos verslo įmonės, turinčios 30 ir daugiau darbuotojų (2025 m. pabaigos duomenimis): ŽŪB „Nematekas“, AB „Kaišiadorių paukštynas“, G. Kanaševičiaus įmonė „Desė“, UAB „Žiežmarių mėsa“, UAB „Roda“, UAB „Timber cabins“, UAB „Rumšiškių paukštynas“, UAB „Gudobelė“, Kaišiadorių vartotojų kooperatyvas, UAB „Savingė“, UAB „Girelės paukštynas“, J. Kerševičiaus IĮ, UAB „Dovaina“, UAB „Apdailos guru“, UAB „Clemence Richard“, UAB „Kaišiadorių butų ūkis“, UAB „ZAP grupė“, UAB „Dinapolis“, UAB Klinika „Unavita“, G. Subačiaus individuali transporto įmonė, UAB „D Line production“, UAB „Betuna“, UAB „Stafas“, UAB „BHJ Baltic“, UAB „Bon Chance“, UAB „Danish Wood Windows“, UAB „Tilas“, UAB „Vetfarmas“, UAB „TT-TRANS“, UAB „a. Jasevičiaus baldai“, UAB „Aradva“, UAB „Ovalda“, UAB „Arostė“. Taip pat rajone veikia nemažos įmonės UAB „Komfovent“, UAB „Eckes-Granini Baltic“, registruotis kitur.
Rajone veikia keli paukštynai – AB Kaišiadorių paukštynas, UAB „Rumšiškių paukštynas“, UAB Girelės paukštynas, S. Petkevičiaus įmonė „Petkus“, Mariaus Steponavičiaus paukščių ūkis, R.Tamošiūno paukščių ūkis, kiti. Mėsos gamybos srityje daug metų dirba ŽŪB „Nematekas“, UAB „Žiežmarių mėsa“, žuvies – G. Kanaševičiaus įmonė „Desė“, duonos, pyrago gaminius gamina UAB „Gudobelė“, konditerijos gaminius – UAB „4less“, J. Špakauskienės PĮ, Kaišiadorių vartotojų kooperatyvas, šaldytus produktus – UAB „D. Gelombickienė ir partneriai“, sultis – UAB „Eckes Granini Lietuva“.
Nemažai įmonių veiklą vykdo medienos apdirbimo ir baldų gamybos srityje. UAB „Timber cabins“ gamina medinius namus, langus, fasadus, ir yra viena didžiausių šioje srityje dirbančių įmonių. UAB „Roda“ gamina medinius surenkamus namus, langus, duris. UAB „Danish Wood Windows“ gamina langus ir duris. UAB „Tilas“ taip pat užsiima durų gamyba. Rąstinius namus gamina UAB „Priegolė“, medinius – UAB „Oskaro statyba“. UAB „Elpura“ – ąžuolines grindis. Medienos ruoša ir apdirbimu užsiima J. Kerševičiaus IĮ, UAB „Mano medis“, UAB „Kelmynas“, Raimondo Sasnausko įmonė, UAB „Uvėda“, UAB „Litarbo“, kt. Baldus gamina UAB „Clemence Richard“, UAB „A. Jasevičiaus baldai“, UAB „ESD baldai“, UAB „Leskava“, UAB „Felix vita“ ir kitos įmonės.
Žemės ūkio techniką, priekabas, padargus kuria ir gamina UAB „Dinapolis“. UAB „Dovaina“ gamina įvairius įrenginius maisto pramonei, metalines detales, nestandartines metalo konstrukcijas, UAB „D line Production“ – metalines durų rankenas, kitus metalo gaminius. V. Puroklio įmonė gamina pirties krosneles, lauko židinius, tvoras, vartus, laiptus, balkono tvoreles.
UAB „Biodinamika“ – granuliuotų ir skystų organinių trąšų iš mėsinių galvijų mėšlo komposto gamintojas. UAB „BHJ Baltic“ gamina žaliavą mėsos perdirbimo, naminių ir kailinių gyvūnų pašarų gamybos įmonėms. UAB „Arostė“ gamina automobilių kilimėlius. Statybines, chemines, automobilių eksploatacines medžiagas gamina UAB „Savingė“. UAB „Ovalda“ ir UAB „Viarti“ specializuojasi rėmelių gamyboje.
Statybų srityje veikia UAB „Sviremsta“, UAB „Nerstalita“, UAB „Danstata“, UAB „Kornelijaus statyba“ ir kt. UAB „Tomaldras“ ne tik vykdo statybų veiklą, bet ir gamina nendrinius stogus. Teikiamos statybinės technikos paslaugos, atliekami žemės darbai, statybviečių paruošimo darbai. Statybinėmis medžiagomis, santechnikos bei ūkinėmis prekėmis prekiauja UAB „Divenda“, UAB „Termogidas“ ir kitos.
Transporto paslaugas teikia G. Subačiaus individuali transporto įmonė, UAB TT-TRANS, UAB „Regvalda“, UAB „Aitvaras Spedition“ ir kt.
Nemažą maisto ir kitų kasdienių prekių parduotuvių tinklą rajone turi Kaišiadorių vartotojų kooperatyvas, po keletą parduotuvių – UAB „Aradva“, UAB „Alivdara“, UAB „Pas Lizą“, plečiasi A. Vitkūnienės įmonė.
Apsistoti ir pailsėti rajone galima 55 vietose. Tai kaimo turizmo sodybos, svečių namai, viešbučiai, nedideli namukai, sodybos. Nakvoti galima ir neįprastose vietose: nameliuose medžiuose, safari stiliaus nameliuose. Veikia 17 maitinimo vietų (kavinės, picerijos, restoranai, užkandinės, maisto išsinešimui tiekimo vietos), 2 konferencijų centrai. Konferencijų, renginių organizavimo paslaugas teikia dalis apgyvendinimo paslaugas teikiančių įstaigų – jose yra salės ir teikiamas visas paslaugų paketas, reikalingas tokių renginių aptarnavimui.
2025 m. Kaišiadoryse atidaryta UAB „Komfovent“ vėdinimo įrangos surinkimo gamykla, čia jau įdarbinta apie 140 darbuotojų. Rajone veikia dvi verslininkus jungiančios organizacijos – Kaišiadorių smulkaus ir vidutinio verslo asociacija bei Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kaišiadorių atstovybė.
Už 2025 m. pasiekimus Kaišiadorių rajono „Verslo vakare“ apdovanotos šios įmonės ir verslininkai: „Sukurta Kaišiadorių krašte“ – Aidos Vitkūnienės IĮ, „Šeimų traukos vieta“ – „Pamiškės pasaka“, „Saldus metų džiaugsmas“ – „Saldi Vaidos svajonė“, „Metų pramoga“ – „Žaslių arkliukai“, „Metų įvykis“ – UAB „Komfovent“, „Stebinantys sprendimai“ – Egidijus Saikauskas („Poilsio arka“), „Metų gaminys“ – UAB „Insoda“, „Tobulas skonis“ – „Mini skoniai“, „Drąsiausia metų naujiena“ – „Siaubo mokykla“, „Metų iniciatyva“ – „Traktorių dakaras“, „Metų ūkis“, I vieta – Janina ir Vytas Stasiulevičiai, „Metų ūkis“, II vieta – Nerijus Kudrevičius, „Metų ūkis“, III vieta – Aurimas Dzedulionis, „Auksinis raktelis“ – Stasys Plepas, „Lengvų žingsnių meistrė“ – Regina Jankevičienė, „Kartų fotografas“ – Kostas Radlinskas.
Galima pasidžiaugti ir respublikiniais rajono verslo pasiekimais. Parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“ 4 medaliai teko Kaišiadorių krašto verslininkams: šilauogių ūkis „Uogelė“ pelnė aukso medalį už natūralias šilauogių sultis; sidabro medalius gavo MB „Ostvalds fabrica“ už rūkytą varškės sūrį „Česnakas“, MB „Freskofiorito.com“ – už citrusinę kalendros druską, MB „Canna mella“ („Lai Sąla“) – už šokoladienę. Lietuvos pramonininkų konfederacijos konkurse „Lietuvos metų gaminys 2025“ laimėti 2 aukso medaliai: MB „Freskofiorito.com“ – už gaminį „Liofilizuota arbata su šaltalankiais, apelsinu ir imbieru“, MB „Ostvalds fabrica“ – už sūrį „Kumpio dvelksmas“. Mylimiausios elektroninės parduotuvės rinkimuose I-ąją vietą mažųjų kategorijoje laimėjo elektroninė parduotuvė „Gražu net mėlyna“. Lrytas.lt konkurse „Verslo genas“ nominaciją „Už drąsą rizikuoti“ laimėjo studija „Linksmasis garvežys“, o MB „Nonna Vila“ pelnė nominaciją „Lrytas skaitytojų favoritas“, surinkusi daugiausiai skaitytojų balsų. Du Kaišiadorių rajono ūkiai buvo nominuoti naudoti tarptautinį „Slow Food Farm“ ženklą – Bačkonių ekologinis ūkis ir šeimos ūkis „Laimybė“.
2026 m. pradžioje (pagal išankstinius duomenis) Kaišiadorių rajone gyveno 28 079 gyventojai, iš kurių mieste 11 243, kaime – 16 836 (2025 m. pradžioje – 28 554, 2024 m. pradžioje – 29 062, 2023 m. pradžioje – 29 817, 2022 m. pradžioje – 29 297.)
Lietuvos užimtumo tarnybos duomenimis 2025 m. Kaišiadorių rajono savivaldybėje vidutinis bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus žmonių buvo 7,9 proc. (2024 m. – 7,9 proc., 2023 m. – 7,5 proc., 2022 m. – 8,5 proc., 2021 m. – 11,6, 2020 m. – 11,6, 2019 m. – 8,1 proc.). Palyginimui, Kauno apskrityje – 9,1 proc., o Lietuvoje – 8,6 proc.
Kaišiadorių rajono turizmo apžvalga (2025 m. pabaiga)
2025 m. toliau buvo juntamas užsakomųjų ekskursijų, gido paslaugų poreikio augimas. Dauguma keliautojų jau žino apie mūsų rajono lankytinas vietas bei patys siūlo, ką būtinai nori įtraukti į ekskursijų maršrutus. Galima teigti, kad turistų srautą vis dar įtakojo ir Kaišiadorių buvimo Lietuvos kultūros sostine „atgarsiai“, nemažai keliautojų domėjosi Kultūros sostinės, kaip reiškinio, palikimu.
Rajone atsirado naujų turizmo traukos objektų, o taip pat kai kurie buvo atnaujinti: Dovainonyse pradėjo veikti pažintinis takas „Barstukų takais“, duris atvėrė poilsio erdvė „Ramunija”, erdvė šventėms „Miško laja“, vaikų žaidimų kambarys „Aukslandija“, duris atvėrė „Vilkiškių karpis glamping“ nameliai, po pertraukos vėl atidarytas restoranas „Skardis“, atnaujinta „Inkilų alėja“. Žaslių tradicinių amatų centras ir Lietuvos etnografijos muziejus papildė savo edukacines programas naujomis. Pradėti Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedros remonto darbai, Kaišiadorių muziejaus pastato statybos darbai, įrengtas polinis lieptas Žiežmarių Žalvarnių tvenkinyje.
Kaišiadorių r. savivaldybė pradėjo įgyvendinti turizmo objektų pritaikymo lankymui projektą, kurio metu prie Žiežmarių sinagogos įrengiama automobilių stovėjimo aikštelė ir privažiavimo kelias, įrengiama automobilių stovėjimo aikštelė ir mažosios architektūros elementai prie Maisiejūnų piliakalnio, dviračių takas šalia Lietuvos etnografijos muziejaus, o Girelės miške tvarkomi pažintiniai takai, mažosios architektūros elementai.
Vienas populiariausių turistinių miestelių 2025 metais buvo Žasliai. Tam įtakos turėjo vietos bendruomenės, verslų aktyvumas, naujos paslaugos bei renginiai. Miestelį pažinti galima ne tik keliaujant pėsčiomis ar dviračiu, bet ir kumelaitės traukiama karietaite. Nuolat organizuojamos ekskursijos bei žygiai, supažindinant lankytojus su Žaslių objektais: istorine akmens grindinio turgaus aikšte, kurioje buvo „pašautas“ Tadas Blinda, išskirtiniais žydų namais, ant piliakalnio pastatyta bažnyčia, žymiausio pasaulio žasliečio Leopoldo Godovskio gyvenimu, kviečiama keliauti Statkūniškių taku šalia ežero, apsilankyti Žaslių tradicinių amatų centre, siūlančiame 30 įvairių edukacijų. Turistus traukia ir skanus naminis maistas, išradingai ir linksmai pavadinti patiekalai „Lapės arbatinėje“, apsistoti galima netoli Žaslių ežero įkurtuose mediniuose namukuose, paplaukioti valtimis ar vandens dviračiais, apsilankyti „Žaslių arkliukų“ muziejuje. Per 2025 m. 10 mėnesių Žaslių miestelyje bei jame vykusiuose renginiuose apsilankė apie 23 000 lankytojų: iš Latvijos, Ispanijos, Anglijos, Vokietijos, Ukrainos, Kinijos, Malaizijos, Moldovos, Rumunijos, Australijos, Panevėžio, Trakų, Kauno, Elektrėnų, Jonavos, Vilkaviškio, Marijampolės, Kėdainių, Vievio, Vilniaus, Jurbarko, Ruklos, Semeliškių, Širvintų, Alytaus, Utenos bei kitų vietų. Žaslių kultūros ir tradicinių amatų centras per 10 mėnesių sulaukė daugiau nei 2000 lankytojų 95-iose savo edukacijose.
Populiarūs ir Žiežmariai. Mieste esanti sinagoga lankytojus traukia ne tik savo unikalumu, bet ir dėl čia organizuojamų įvairių stilių muzikos, kamerinių renginių. Lankomiausias kultūrinis objektas rajone – Lietuvos etnografijos muziejus, o gamtinis – Dovainonių atodanga (Mergakalnis), prie kurio žinomumo prisideda ir 2025 m. įrengtas „Barstukų takas“. Turistai aktyviai domėjosi mažąja Kaišiadorių miesto architektūra, paminklu Chašaidarui, Kaišiadorių katedra. Išskirtiniu mažosios architektūros objektu drąsiai galima įvardinti skulptūrą „Traukinukas“, sukeliančią daug teigiamų emocijų.
Toliau buvo paklausūs pėsčiųjų žygiai. Žygių sezoną pradėjome pažintiniu žygiu Darsūniškyje vasario mėnesį. Bendradarbiaujant su Kauno regiono plėtros agentūra organizuotas žygis „Guronys–Kaišiadorys miško taku“. Žygius organizuoja TVIC bei kiti turizmo paslaugų teikėjai – „RK nuotykiai“, „Žygis žygiuoja“, kt.
Pirmą kartą Lietuvoje buvo organizuotas unikalus renginys „Traktorių dakaras“, pitraukęs apie 10 000 žiūrovų bei dalyvių. Važiavimo trasa prasidėjo Bačkonių kaime, „kabino“ Elektrėnų sav. vietoves, baigėsi Žasliuose. Vasarą vyko tradicinis Kaišiadorių dviračių turas – plento dviračių lenktynės maršrutu Bačkonys–Žiežmariai–Mūro Strėvininkai–Liutonys, sutraukęs kelis šimtus dviratininkų.
Rekordinis žiūrovais bei dalyviais renginys Kaišiadorių mieste buvo šventė „Palydėk vasarą linksmai!”. Pirmoje dalyje vyko naujo pobūdžio komandinės varžybos „Linksmai“, kuriose temines rungtis pristatė rajono verslo įmonės, organizacijos.
Itin daug dėmesio sulaukė teatralizuotos ekskursijos turistiniu autobusu su personažais „Kaišiadorys: faktai ir interpretacijos“. Šį kartą geležinkelio stotyje vyko „Jogailos teismas po mirties“. Kaišiadoriečiai ir miesto svečiai susitiko ir su kitais personažais – praeities asmenybėmis. Malonu, jog nemažai vaikų grupių, atvykusių į „Linksmojo garvežio“ edukacijas, užsako ir ekskursijas po Kaišiadoris. Metai baigti dar viena nauja ekskursija „Palydėkime 435 Kaišiadorių metus drauge“.
Į Kaišiadoris „Sustoti kultūros“ vyko žmonės iš visos Lietuvos. Kelių dienų tarptautiniame teatro forume „priARTėk“ vyko spektakliai bei diskusijos. Vasaros koncertų ciklas „Muzikos oazės“ kiekvieną penktadienį kvietė muzikos mylėtojus į Algirdo Brazausko parką. Keturių dienų Kaišiadorių miesto 435-ojo gimtadienio šventė stebino renginiais įvairiose miesto erdvėse. Čia vyko „LAIM’inguo“ – masiškiausias Laimų ir Laimonų sambūris, taip pat fiksuotas naujas Lietuvos rekordas – „Nepertraukiamas liaudies dainų dainavimas“ (4 val. 35 min.), organizuota daugybė meninių, pramoginių, edukacinių veiklų. Kaišiadoryse pirmą kartą vyko ir įspūdingas reginys ant vandens – „ConTempo“ festivalis. Vasaros pabaigoje – šiuolaikinio meno dienos „Ars mix“.
Unikalūs renginiai vyko visame rajone: muzikinis performansas „Raudų takas“ Gegužinėje, „Renesanso naktys“ Kruonyje, „Ryto Rasa kėlė“ Rumšiškėse, Baltų kultūros diena Maisiejūnuose. Daugybę žmonių pritraukė tradiciniai Lietuvos etnografijos muziejaus renginiai, Vasario 16-osios šventė Kruonio šile, naktinė bėgimo šventė Kaišiadoryse, „Spurgų šventė“ Žasliuose, tradicinis bėgimas aplink Žaslių ežerą bei Žaslietiškas triatlonas, tradicinių amatų ir folkloro šventė, pavasario ir rudens šventės-mugės, kultūriniai renginiai Senosios Gegužinės ūkyje bei kiti.
Kaišiadorių vardas skambėjo įvairiuose respublikiniuose portaluose bei laidose. Straipsnius publikavo portalai „Delfi.lt“, „lrytas.lt“, „15min.lt“, reportažus pateikė Lietuvos radijas, „Orijaus gastrolės Lietuvoje“, TV3 laida „Sveiki atvykę!“ bei kitos. Sekionių ąžuolas pateko į konkurso „Lietuvos medis 2025“ finalą.
Kaišiadorietiški kakorai, kurių gamybos edukacija vyksta Žaslių tradicinių amatų centre, pateko į „Skaniausių Lietuvos miestų“ žemėlapį (https://lithuania.travel/lt/ka-nuveikti/teminiai-pasiulymai/skaniausi-lietuvos-miestai), ten taip pat pristatomos ir kitos galimos lauktuvės iš Kaišiadorių krašto.
Rajone lankėsi turistai iš Alytaus, Kauno, Marijampolės, Vilniaus, Panevėžio, Jonavos, Elektrėnų, Kazlų Rūdos, Kėdainių, Kupiškio, Lentvario, Prienų, Birštono, Telšių, Trakų. Be turistų iš Lietuvos, sulaukėme svečių bei lankytojų iš Anglijos, Lenkijos, Latvijos, Japonijos, Kroatijos, Liuksemburgo, Norvegijos, Ukrainos, Vokietijos, Belgijos.
__________
Kaišiadorių rajone yra 11 seniūnijų, 2 miestai.
Apgyvendinimo ir poilsio vietos
KAIŠIADORIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS BENDRIEJI PLANAI
Kaišiadorių TVIC gali suteikti informacijos apie:
– Nuomojamas ir parduodamas patalpas verslui Kaišiadorių rajone
– Sklypus
– Verslo įmonių kontaktus
– Paramą verslo kūrimui ir plėtrai
– Nemokamas konsultacijas bei parengti įmonės steigimo dokumentus
+370 672 48327, kaisiadoriutvic@gmail.com
© Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centras
